Ukrainos ra?ytojas S.?adanas: „Literat?ra privalo prie?intis mus supan?iai realybei“

Kokie v?jai literat?rin?je Ukrainos ir visos Ryt? Europos padang?je? Kaip atsirado tokia did?iul? atskirtis tarp ra?ytoj? ir skaitytoj?? Kokia literat?ros, meno ir visos kult?ros ateitis ?iandieniniame vadinamojo naujojo realizmo pasaulyje? ? ?iuos klausimus atsako ukrainietis Serhijus ?adanas – ne tik ra?ytojas, bet ir pilietinio nepaklusnumo akcij? organizatorius.

Su juo kalb?jom?s gr??? i? protesto akcijos, surengtos prie Ukrainos ambasados Berlyne.

***

– ? lietuvi? kalb? buvo i?versta jau antroji j?s? knyga, ta?iau m?s? skaitytojams esate beveik nepa??stamas. Kaip j?s pats jiems prisistatytum?te?

– Esu ra?ytojas, gyvenu Charkove, ra?au ukrainie?i? kalba. I?leidau kelet? poezijos ir prozos knyg?, dirbu kartu su teatro re?isieriais, bendradarbiauju su daugybe muzikant?. Kartu su Charkovo „ska“ grupe „?unys kosmose“ pareng?me program? „Armijos sporto klubas“, da?nai j? rodome.

Lietuvoje lankiausi vos vien? kart? – jau seniai, per „Poezijos pavasario“ festival?, tad lietuvi?kos literat?ros ir j?s? knyg? rinkos nei?manau. J?s? ?alis labai patiko, b?t? labai ?domu su?inoti kur kas daugiau.

– A? irgi nelabai susigaudau, kokie v?jai pu?ia ukrainie?i? literat?roje. Taip jau i??jo, kad mes visi u?sidar?me ank?tose nacionalini? literat?r? kamarose. Sakykite, kokius ukrainie?i? ra?ytojus, knygas ir ?vykius b?tina ?inoti Lietuvoje gyvenan?iam knyg? snobui?

– Taip, u?sidar?me. Reikia ka?k? daryti. Prie? kelet? met? Ukrainoje lank?si j?s? poetai – Vladas Brazi?nas, Eugenijus Ali?anka, Vytas Dek?nys – suk?l? did?iul? susidom?jim?. M?s? ?alyje i? tikr?j? domimasi ?iuolaikine u?sienio literat?ra. Visa b?da ta, kad neturime finansini? galimybi? versti vienas kito knygas, jas leisti ir kviestis ? sve?ius j? autorius. Nors kai k? nuveikti galima ir be pinig?. Svarbu prad?ti.

Kokie vardai b?t? ?dom?s snobams? I? senosios poet? kartos patar?iau skaityti m?s? „a?tuoniasde?imtininkus“. Tai vyriausioji karta – Vasylis Gerasimjukas, Igoris Rymarukas, Natalka Bilocerkivec, Ivanas Malkovi?ius, Tarasas Fediukas. I? jaunesni? rekomenduo?iau Pavl? Volva??, Andrej? Bondar?, Galin? Kruk, Marjan? Savk?, Marijan? Kijanovskaj?.

Arba visai jaunus – Ostap? Slyvinsk?, Bogdan? Matija?, Oleg? Kocarev?. I? prozinink? – Taras? Prochask?, Jurij? Andruchovi?i?, Tani? Maliar?iuk, Olesi? Uljanenk?. Kai kurie i? j? tikrai nepelnytai pamir?ti.

– ?inau, kad esate gim?s Starobilske, kuris 1920-aisiais priklaus? anarchistinei „batkos“ Machno respublikai. Da?nai pasisakote prie? vald?i?, kita vertus, aktyviai dalyvaujate niekaip nesibaigian?ioje de?ini?j?, vadinkime juos liberalais, „oran?in?je revoliucijoje“. Tod?l klausiu tiesiai – su kuo j?s, pilieti ?adanai?

– Machno Starobilsk? u??m? 1920-?j? rugs?j?. Vienas i? sutarties, kuri? tuo metu Machno siek? pasira?yti su bol?evikais, punkt? kaip tik ir kalb?jo apie anarchistin? respublik? su sostine Starobilsku. Taigi jei tokia respublika b?t? buvusi ?kurta, mano gimtasis Starobilskas b?t? tap?s Ryt? Europos anarchist? centru. Ta?iau jis tapo sovietiniu rajono centru. Apie ?iuos ?vykius ketinu para?yti roman?, tikiuosi, kad kada nors rasiu tam laiko.

„Oran?in?s revoliucijos“ nepriskir?iau de?iniesiems liberalams, vargu ar dauguma jos dalyvi? prisilaik? de?ini?j? pa?i?r?. Tiesiog reikt? prisiminti, kad vald?ion po revoliucijos patek? politikai beveik tuojau pat atsisak? t? id?j? ir ??ki?, kuriuos deklaravo anks?iau – per revoliucij?. Kitaip tariant, reik?t? atskirti „revoliucines mases“ ir neatsakingus politikus, kurie tomis mas?mis pasinaudojo.

Taip, tuose ?vykiuose dalyvavau, man buvo svarbu pasisakyti prie? vald?i?. Tiesa, ?iandien jau retas kuris prisimena, u? k? ir su kuo tada kovojo.

– Lietuvi? literat?roje ilg? laik? dominavo ra?ytojai, kuriuos ? vir?? i?k?l? vadinamoji dainuojanti 1990-?j? revoliucija. Dauguma j? buvo konservatyv?s patriotai, kuriems svetimos bet kokios avangardin?s naujov?s. Jie kalb?jo ilgai ir garsiai, ta?iau po kurio laiko pritilo, o nauj? veid? taip ir neatsirado. ?iandien lietuvi? literat?ra apimta tam tikro s?stingio. O kaip reikalai klost?si Ukrainoje?

– Na, pirmaisiais smuikais Ukrainoje irgi grie?ia ra?ytojai, kuriuos s?lyginai galima pavadinti konservatyviais patriotais. Kairiosios pa?i?ros mene – tikra retenyb?. T? nul?m? bendra Ukrainos kult?ros b?kl? – mes neturime normalios knyg? rinkos, itin silpnai i?vystyta informacin? erdv?, tod?l poky?i? ir n?ra.

Tokia pad?tis vargu ar pasikeis ? vald?i? at?jus naujiems ?mon?ms, tarkime, Kremli? palaikantiems politikams, nes konservatyvus patriotizmas ir toliau lieka populiarus. Kita vertus, pa?iai literat?rai tai ma?ai teturi ?takos – ji siekia vystytis nepriklausomai nuo politikos.

Per pastar?j? de?imtmet? Ukrainoje atsirado nauja ra?ytoj? karta – daug laisvesni? politini? pa?i?r? ir platesnio literat?rinio ?vilgsnio. Taigi Ukrainos literat?ros kont?rai tur?t? keistis, o visas jos masyvas galb?t pajud?s socialinio avangardizmo link.

– Nejaugi galima kalb?ti apie i?tis? kart?? Juk jaunieji Lietuvos ra?ytojai lyg velnias kry?iaus bijo netgi paties ?od?io „karta“. Kiekvienas j? manosi es?s vienintelis ir nepakartojamas, neturintis nieko bendra su bendraam?iais. Papasakokite pla?iau, kaip sek?si susiformuoti j?s? kartoms?

– Nuo sovietini? laik? Ukrainoje i?liko kart? skirstymas pagal de?imtme?ius. Pirmoji tokia karta – „?e?iasde?imtininkai“. Itin pasi?ym?jo „a?tuoniasde?imtinink?“ karta – jau min?ti konservatyv?s patriotai. V?liau susiformavo „prarastoji“ 1990-?j? karta, patekusi ? socialini? ir politini? transformacij? laikmet?. Dar v?liau pasirod? „dut?kstantininkai“, o dabar buriasi ir „nulinuk?“ karta.

Toks skirstymas, ai?ku, labai s?lyginis, ta?iau kart? ribos vis d?lto gerai pastebimos. Kiekviena karta siekia i?reik?ti save antologijomis, festivaliais, bendromis publikacijomis, tam tikros bendros estetin?s pozicijos deklaracijomis.

– Beveik visi ?iandieniniai ra?ytojai yra filologai, gyvenantys ne ?moni?, o ?od?i? pasaulyje. Be to, jie m?gsta flirtuoti su vald?ia ir labai da?nai prisijungia prie visuomen?s auk?tuomen?s. Gars?s ra?ytojai paprastai niekina paprastus ?mones, o ?ie atsako tokia pat neapykanta. Esate dirb?s docentu literat?ros katedroje, tad tur?tum?te pats visk? suprasti. K? daryti su tokiu visuotiniu susvetim?jimu?

– Grei?iausiai taip ir yra – meno atstovai puola ? kompromisus su vald?ia pirmai progai pasitaikius. M?s? visuomen?je tikrai pastebimas kult?rinis kolaboravimas. Ukrainoje ?is fenomenas buvo ypa? ry?kus prezidento Ju??enkos laikais. ?? prezident? vienaip ar kitaip palaik? dauguma meno atstov?, nor?jusi? i? vald?ios tam tikr? privilegij?.

Dabar, kai vald?ia pasikeit?, kei?iasi ir j?g? i?sid?stymas – prie vald?ios bando prisisiurbti tie „kult?ros meistrai“, kurie oponavo ankstesniam prezidentui. Blogiausia, kad ?is procesas vyksta totalaus socialini? problem? ir visuomen?s interes? nepaisymo fone. Manau, kad tai viena svarbiausi? prie?as?i?, kod?l visuomen? nesidomi ?iuolaikine kult?ra.

– Tad ar matote koki? nors i?eit?? Kaip panaikinti susvetim?jim? ne tik tarp ra?an?i? ir skaitan?i?, bet ir tarp vis? ?moni?? T? atliks pati rinka, ar teks keisti visuomeninius santykius, o gal net vis? politin? sistem??

– Ne, man atrodo, kad rinka nieko nei?spr?s. Turi prasid?ti abiej? pusi? suart?jimo procesas, kitaip nieko nebus. Juk neliepsi ?mogui skaityti per j?g?, to ir nereikia. Bet jeigu ?mogus nori skaityti jam patinkan?i? literat?r?, labai svarbu, kad pati literat?ra ?engt? ?ingsn? to ?mogaus link.

Gal kalbu kiek naivokai, ta?iau tikiu, kad literat?ros, o ir viso meno ateitis slypi autonominiame socialiniame ?moni? bendravime – per knygynus, pama?u virstan?ius klubais, per internet?, jau tapus? svarbiu komunikavimo mechanizmu, ?od?iu, per tiesioginius tarpusavio ry?ius. ?inoma, visa tai labai marginalizuos kult?rinius procesus, ta?iau, kita vertus, leis kult?rai i?laikyti nepriklausomyb? nuo vald?ios ir neatitr?kti nuo sociumo.

– Ar manote es?s liaudies ra?ytojas?

– Kokia prasme? Ne, nes liaudies ra?ytojas neva turi i?reik?ti tikr?sias liaudies viltis bei tro?kimus. Dar labiau ne, nes liaudies ra?ytojas turi b?ti populiarus ir vis? mylimas. Ta?iau antiliaudiniu ra?ytoju sav?s irgi nelaikau.

– ?iandien madinga visaip keiktis ir d?l to jaustis kontrkult?ros atstovu. K?, j?s? nuomone, ?iandien b?t? galima laikyti kontrkult?ra? O gal ?odis „kontrkult?ra“ i? viso nevartotinas postmodernizmo laikais?

– Nemanau, kad ?iandien postmoderno laikai. Grei?iau naujos realyb?s, naujojo realizmo laikmetis. Ar ?iandien ?manoma kontrkult?ra? Ir ar jos apskritai reikia? Manau, kad ne. Kontrkult?ra – tai pra?jusio am?iaus terminas, vargu ar pritaikomas ?iuolaikin?je postinformacin?je visuomen?je. Jei manysime, kad kontrkult?ra vis d?lto egzistuoja, tai k? tada laikysime kult?ra? Meil?s romanus? Detektyvus? Masin? literat?r?? Ta?iau Ukrainoje ir, tarkime, Baltarusijoje masin?s literat?ros n?ra. Negi visus tekstus, para?ytus ?iose ?alyse, reikia vadinti kontrkult?ra? Vargu.

Reik?t? perkelti akcentus ir kalb?ti ne apie estetin? prie?prie?? vienos kult?ros r?muose, o apie ideologin? dviej? kult?r? kov?. Kitaip tariant, kult?ros ir kontrkult?ros santyk? reikt? keisti dviej? kult?r? – lojalios ir nelojalios – santykiu. Tokiu atveju kult?ros lojalumo arba nelojalumo lygis b?t? nustatomas pagal meno ir politikos, meno ir vie?osios nuomon?s, literat?ros ir sociumo tarpusavio santykius – bendradarbiavim? arba prie?prie??. ?iuolaikin? literat?ra privalo kurti konfliktines situacijas ir prie?intis mus supan?iai realybei. ?iandien tai kur kas svarbiau u? pogrindinius ?aidim?lius.

– Ketvirtasis j?s? knygos „Anarchy in the UKR“ skyrius pavadintas „Gyventi greitai, mirti jaunam“. Ar neatrodo, kad ?iandieninis jaunimas labai savoti?kai supranta ?i? id?j?? Juk jie da?niau mir?ta ne su v?liava ant barikad?, o su ?virk?tu tarpuvart?je.

– Kai kas ?? pavadinim? gali suprasti pa?od?iui. Bet man tai yra tik antra?t?, ne daugiau. I? tikr?j? esu ?sitikin?s, kad reikia gyventi ilgai, labai ilgai, kad susp?tum pakovoti u? savo ir kit? ?moni? interesus.

– ?emutin?s Bavarijos (Vokietija) teatras pagal j?s? roman? pastat? pjes?. Scenoje pasirodo ne itin tvarkingas jaunuolis odine striuke ir ima r?kti: „A? netikiu ateitimi, netikiu meile, netikiu draugais, netikiu civilizacija!..“ O kuo tiki ?i? ??ki? autorius?

– Autorius tiki, kad galima ?veikti bet koki? nevilt? ir netik?jim? ateitimi. Reikia tik visk? ?vardinti savais vardais ir neleisti paminti savo princip?. Normalu netik?ti meile, kai esi 17-kos, ta?iau visai nenormalu ja netik?ti b?damas 37-eri?. O kad ?it? suprastum, reikia i?tisus 20 met? ie?koti meil?s ir vilties. Gyvenimas – tai, vis? pirma, kova su pa?iu savimi.

*** Rugs?jo 7 d., antradien?, 17 val., leidykla „Kitos knygos“ ir Laisvasis universitetas rengia vie?? vaizdo diskusij?, kurioje dalyvaus ra?ytojas S.?adanas, „Kit? knyg?“ leid?jas G.Baranauskas ir knygos vert?jas V.Dek?nys.

Diskusijos tema – „Kontrkult?ra XXI am?iuje“. Renginys vyks „Kultflux“ platformoje, Neries krantin?je prie Mindaugo tilto, Vilniuje.

Джерело: lrytas.lt

Залишити відповідь

Ваша e-mail адреса не оприлюднюватиметься. Обов’язкові поля позначені *